Vasaros žvejyba: kaip rasti žuvis karščiu

Liepą ir rugpjūtį Lietuvoje būna tikros kaitros dienos – vanduo įšyla, temperatūra peršoka 30 laipsnių, ir daugelis žvejų tuo metu tiesiog pasiduoda: kibimas krenta beveik iki nulio, tad meškerė lieka namie. Aš irgi taip galvojau, kol supratau, kad vasarą tiesiog reikia žvejoti kitaip, ne mesti idėją iki rudens.

Kodėl karštą vasarą kimba prasčiau

Žuvys šaltakraujės – jų kūno temperatūra tiesiog atitinka vandens temperatūrą. Kai vanduo įšyla, žuvies medžiagų apykaita pagreitėja ir deguonies jai reikia daugiau, o tuo pat metu paties deguonies vandenyje mažėja – karštas vanduo jo tiesiog sulaiko mažiau. Prie to prisideda ir suvešėję dumbliai bei augalai, kurie naktį patys sunaudoja deguonį, o karštu oru vanduo dar ir susisluoksniuoja – viršuje šiltas, apačioje vėsesnis. Rezultatas: žuvys sulėtėja ir maitinasi kur kas rečiau, taupydamos jėgas.

Jei kada matai žuvis, plaukiojančias paviršiuje (ypač ryte) – tai reiškia, kad vandenyje deguonies kritiškai mažai, ir tokią dieną tikrai geriau net nesitikėti daug.

Kur žuvys slepiasi karštu metu

Dažniausiai jos tiesiog nusileidžia giliau – 3-6 metrus, kur vėsiau, o ešeriai kartais nusileidžia net iki 8-10 metrų. Jei kažkas atkakliai meškerioja seklumose ir stebisi, kodėl nieko nekimba, dažniausiai atsakymas paprastas – žuvys tiesiog pasitraukė giliau.

Verta paieškoti ir ten, kur į ežerą įteka šaltesnis vanduo – šaltiniai, mažų upelių santakos. Tokios vietos dažnai atrodo neperspektyvios, bet karštu metu būtent jos patraukia žuvis. Šešėlis irgi svarbu – po medžiu, tiltu ar dokeliu vanduo vėsesnis, ir karštą dieną ten dažnai susirenka ir karšiai, ir kuojos. O jei šalia yra upelio rėva ar bet kokia vieta, kur vanduo juda ir maišosi – ten deguonies daugiau, ir tokia vieta gali gerai dirbti net vidurdienį.

Kada geriausiai žvejoti vasarą

Vasarą valandos tiesiog kritiškai svarbios. Ryte, nuo penkių iki aštuonių, vanduo dar nespėjęs įkaisti po nakties, deguonies daug – tai pats geriausias langas visai vasarai. Iki vienuoliktos dar visai neblogai, ypač baltosioms žuvims, bet toliau aktyvumas krenta. Nuo vienuoliktos iki penkių vakaro – sunkiausia dienos dalis, tuomet padeda tik gilesnė vieta ir vėsesnis vanduo. Vakare, kai pradeda vėsti, žuvys vėl išplaukia – nuo penkių iki aštuonių puikus metas plėšriosioms, o kai kuriomis dienomis pats geriausias kibimas užklumpa jau prieš pat sutemas, kažkur iki dešimtos.

Man pačiam geriausiai pasiteisino toks planas: keltis pusę penkių, būti prie vandens iki penkių ir žvejoti maždaug iki devintos. Po pietų tiesiog atostogauju, o vakare grįžtu dar valandai kitai.

Ką keisti technikoje

Karšiams ir kuojoms vasarą verta rinktis mažesnius kabliukus ir plonesnę valą – žuvys tampa atrankesnės ramesnėje, šiltoje aplinkoje. Geriausiai veikia augaliniai masalai – kukurūzai, žirniai, duona, tešla – ir jaukoti verta kur kas mažiau nei pavasarį, nes žuvys ne tokios alkanos. Jei įprastai žvejoji 1,5 metro gylyje, vasarą verta pabandyti 3-4 metrus.

Plėšriosioms geriausiai veikia lėti guminiai masalai su ilgomis pauzėmis – karštu oru lydeka retai nori vytis greitai judantį masalą. Leisk masalui nusileisti žemiau, jig tipo masalai 3-5 metrų gylyje dažniausiai duoda geriau nei paviršiniai vobleriai. O jei nori pabandyti kažką kitokio – šiltos vasaros naktys tiesiog sukurtos šamui. Didelis gyvūninis jaukas ant dugno, nuo devintos vakaro iki trečios ryto, ir kantrybė.

Ir dar kelios praktinės smulkmenos, kurias verta pasiimti karštą dieną: apsauga nuo saulės, pakankamai vandens gerti, lengvi drabužiai, vėdinamas kibiras ar narvas žuviai laikyti vandenyje, o vakarui – žibintuvėlis ir repelentas nuo uodų, kurie vasarą ryte ir vakare būna itin įkyrūs.